Ant melsvo ežero krantų laivelis supos be irklų.
O tu sėdėjai prie manęs ir skynei vandens lelijas.
Puošei lelijoms krūtine, sakei, kad būsiu mylima, dabar jau viską pamiršai, sau kitą mylimą radai.
Man kanklės skamba rankose, jų aidas dūžta bangose,
Jame girdėti ta dalia kurią mano širdis kenčia.
Mėnulis šviečia aukštumoj ir kelią tiesią tolumon,
Ant tylių ežero bangų laivelis supas be irklų.
Praslinko metai keleri ir buvo vėl naktis tyli,
Laivelis supas be irklų ir man vienai taip neramu.
Skambėkit kanklės ant bangų skambėkit liūdesiu giliu.
Dabar širdį manoj žaizda ir neužgis ji niekada.
Panašios dainos:
Facebook komentarai