Saulė saulė danguje

Bavarija – Saulė, Saulė Danguje

Aš tau dar nesakiau
Ką taip širdy slepiau
Ir tu dar nežinai
Ką tau jaučiu tikrai

Pagarsinki prašau,
Šia dainą dar labiau
Ir paklausyk kas skirta
Vien tik tau, vien tik tau

Saulė saulė danguje
Meilė meilė širdyje
Šildo šildo ji mane
Jei tu šalia jei tu šalia…

Jei tau to per mažai
Ar ko nesupratai
Jei šyspena lengva
Suspindo akyse

Pagarsinki prašau,
Šia dainą dar labiau
Ir paklausyk kas skirta

Saulė saulė danguje
Meilė meilė širdyje
Šildo šildo ji mane
Jei tu šalia jei tu šalia…

Saulė saulė danguje
Meilė meilė širdyje
Šildo šildo ji mane
Jei tu šalia jei tu šalia…

Vien tik tau, vien tik tau

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 8.4/10 (23 votes cast)

Mamai

Į pasaulį atėjau
Nieko dar nepažinau
Tu viena mane globojai

Šio gyvenimo tiesas
Tu padėjai man suprast
Ir surast ko taip ieškojau

Gera viska prisimint
Leisk tave vėl apkabint

Mama, tai tiesa
Tavo žvilgnis mano akyse
Mama, ar girdi?
Tavo meilė plaka mano širdy

Laikas neša mus tolyn
Grimsta praeitis gylyn
Kai kada draugai išeina

Tavo meilė amžina
Nieko nepakeičiama
Gerbsiu ją bet kokia kaina

Kartais suklystame visi
Mama, ačiū, kad esi

Mama, tai tiesa
Tavo žvilgnis mano akyse
Mama, ar girdi?
Tavo meilė plaka mano širdy

Mama, tai tiesa
Tavo žvilgnis mano akyse
Mama, ar girdi?
Tavo meilė plaka mano širdy

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 9.3/10 (60 votes cast)

Meilės per daug nebūna

Karaokė:

Patruliai – Meilės per daug nebūna

Stoty už restorano baro
Stovėjo miesto pažiba
Ir kvietė lyg bites nektaro
Barmeno Beno šypsena

Gražuolio ūsai kaip husaro
Merginų alpdavo pulkai
O Benas imdavo gitarą
Ir uždainuodavo linksmai

Pried.
Meilės niekada per daug nebūna
Ji – tarytum dykumoj vanduo
Ir kada aistros banga užgriūna
Supranti širdy dar ne ruduo

Bet vieną vakarą prie baro
Prisėdo tyliai mergina
O Benas seną giesmę varo:
“Kuo Jūs vardu? A Jūs viena?”

Ak dovanokit, Benjaminai,
Esu studentė Marija,
Girdėjau, kad visi Jus žino,
O aš, atleiskite, deja…

Pried.
Meilės niekada per daug nebūna
Ji – tarytum dykumoj vanduo
Ir kada aistros banga užgriūna
Supranti širdy dar ne ruduo

Ištraukęs “Kosmoso” pakelį,
Jis užsirūkė išdidžiai:
Kokia juokinga, Jūs, panele,
Tačiau išėjo atvirkščiai

Kai nelauktai žiedais gegužio
Pražydo meilė širdyje
Ir jau savaitę miestas ūžė
Suvystė Beną Marija

Pried.
Meilės niekada per daug nebūna
Ji – tarytum dykumoj vanduo
Ir kada aistros banga užgriūna
Supranti širdy dar ne ruduo

Visi spėliojo kaip pašėlę
Kada barmenas ją pames,
O Benas ėmė ir iškėlė
Miestelio amžiaus vestuves.

Pried.
Meilės niekada per daug nebūna
Ji – tarytum dykumoj vanduo
Ir kada aistros banga užgriūna
Supranti širdy dar ne ruduo

Tikras jausmas visada nekviestas
Ir ateis neklausdamas tavęs,
Tris paras lingavo visas miestas
Per barmeno Beno vestuves…

Tris paras lingavo visas miestas
Per barmeno Beno vestuves…

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 8.8/10 (10 votes cast)

Kokia nuostabi Lietuva esi

Karaoke:

Kokia nuostabi, Lietuva, esi
Kaipgi nemylėt mums tavęs?
Mūsų džiaugsmas Tu, mūsų skausmas Tu
Savo širdyse saugome tave

Mes didžiuojamės gimę Lietuvoj,
Bet vien to mažai mums išsaugot ją,
Mūsų džiaugsmas ji, mūsų skausmas ji
Savo širdyse saugome ją.

Už rankų susiėmę apjuoskim Lietuvėlę
Žemelę šventą bočių išsaugotą mums,
Tiktai tauta išėję, vienybėje sustoję
Galėsim daug nuveikti vardan Lietuvos.

Lietuva, Lietuva Tu mums šventa
Lietuva, Lietuva mūs Motina
Lietuva, Lietuva kol rankoj ranka
Lietuva, Lietuva gyvuos Lietuva

Kokia nuostabi, Lietuva, esi
Tu tokia trapi, Bet dvasia didi.
Tad išsaugokim ateities kartoms
Ką mylėjo taip mūsų protėviai.

Už rankų susiėmę apjuoskim Lietuvėlę
Žemelę šventą bočių išsaugotą mums,
Tiktai tauta išėję, vienybėje sustoję
Galėsim daug nuveikti vardan Lietuvos.

Lietuva, Lietuva Tu mums šventa
Lietuva, Lietuva mūs Motina
Lietuva, Lietuva kol rankoj ranka
Lietuva, Lietuva gyvuos Lietuva.
______________________________________
Dainos autorius: Kipras Mašanauskas

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 8.9/10 (68 votes cast)

Tu man atleisk

Tu man atleisk žodžiai:

Kai slenka vakaro karčiai stiklinė prieblanda,
kai virpa sutemos, šešėliuose ištįsdamos,
kada širdies gėla suranda savo prieglaudą, –
aš vėlei sau sunkus ir nepažįstamas.

Kodėl kodėl tave, kodėl tave aš įžeidžiau?
Buvau negeras tau, buvau tamsus kaip vakaras.
Dabar aš vėl tau geras geras būt pasižadu.
Tegul rusens mūs židinio ugniakuras…O paukšte paukšte, ko skrendi į tolį?

Kokie šešėliai medžiuos ir gamtoj!
Sakau tau: būsiu tau šešėliu,
būsiu tavo broliu, –
šiandien man atleisk, atleisk rytoj!

Nors rytoj!
Sakau tau: būsiu tau šešėliu,
būsiu tavo broliu, –
saule šviesk planetoje šaltoj!

Užgeso plėnys, vėjas žarsto laužo nuodegas…
Netikra viskas vėl, netikra ir pažeidžiama…
Atleisk atleisk tu man, atleiski mano nuodėmes:
tu man atleisk, jei visa tai atleidžiama!

Jei žūsta gulbė, – žūsta, krinta žemėn gulbinas,
sparnus suglaudęs, krinta žemėn neplasnodamas…
Atleiski viską, gerumu mane apstulbinus:
Tu man atleisk, atleisk nebūtas nuodėmes!.

O paukšte paukšte, ko skrendi į tolį?
Kokie šešėliai medžiuos ir gamtoj!
Sakau tau: būsiu tau šešėliu,būsiu tavo broliu, –
Šiandien man atleisk, atleisk rytoj!Nors rytoj!

Sakau tau: būsiu tau šešėliu,būsiu tavo broliu, –
saule šviesk planetoje šaltoj!

_________________________________________________________
Žodžiai: Bložė, Vytautas. Dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1976.

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 7.6/10 (9 votes cast)