Ant melsvo ežero krantų laivelis supos be irklų.
O tu sėdėjai prie manęs ir skynei vandens lelijas.
Puošei lelijoms krūtine, sakei, kad būsiu mylima, dabar jau viską pamiršai, sau kitą mylimą radai.
Man kanklės skamba rankose, jų aidas dūžta bangose,
Jame girdėti ta dalia kurią mano širdis kenčia.
Mėnulis šviečia aukštumoj ir kelią tiesią tolumon,
Ant tylių ežero bangų laivelis supas be irklų.
Praslinko metai keleri ir buvo vėl naktis tyli,
Laivelis supas be irklų ir man vienai taip neramu.
Skambėkit kanklės ant bangų skambėkit liūdesiu giliu.
Dabar širdį manoj žaizda ir neužgis ji niekada.
Žvaigždžių duetai karaokė:
Originali karaokė:
Žodžiai:
Ir vėl aš tavo ranką kaip kadais laikau.
Kokia tu man graži ir vėl sakau.
Esu laimingas, kad tave vėl matau.
Galbūt tave susitikt seniai norėjau aš
Tikėjau gal keliai mus vel suves
Ir gal kadaise kaip sapne
Tu apkabinsi vėl mane.
Pasiliki neskubėk
Ir iš naujo patikėk
Kad tiek metų tave aš mylėjau..
Ką palikom praeity
Laikas paslėpė širdy
Ir dabar tu šalia taip arti
Ir vėl, vėl traukiniai tave tolyn nuneš
Ir perone tuščiam stovėsiu aš
Ir ilgesys man irašys veide nėra tavęs
Vistiek kur aš bebučiau tu manęs dar lauk
Laukimo metų visada per daug
Ir susitikome dabar
Tikėk mes susitiksim dar.
Pasiliki neskubėk
Ir iš naujo patikėk
Kad tiek metų tave aš mylėjau..
Ką palikom praeity
Laikas paslėpė širdy
Ir dabar tu šalia taip arti
Ir vėl aš tavo ranką kaip kadais laikau.
Kokia tu man graži ir vėl sakau.
Esu laimingas, kad tave vėl matau.
Ir vėl aš tavo ranką kaip kadais laikau.
Kokia tu man graži ir vėl sakau.
Esu laimingas, kad tave vėl matau.
Ovidijus Vyšniauskas – Mažytė
Saldi naktis į miestą nusileido,
O tu kažkur beviltiškai skubi.
Užmiršk prašau, kas mus abu lig šiol taip žeidė,
Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi.
Užmiršk prašau, kas mus abu lig šiol taip žeidė,
Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi.
Juk tu žinai, kad net puikiausios gėlės
Numiršta tyliai po pirmų speigų,
Bet su tavim mažajam mūsų kambarėly,
Mažyte mano, šią naktį nuostabu.
Bet su tavim mažajam mūsų kambarėly,
Mažyte mano, šią naktį nuostabu.
Tik neliūdėk, juk paskutinį kartą
Galbūt rytoj nubusi tu viena.
Argi dėl to kankintis šitaip baisiai verta,
Mums ši naktis likimo dovana.
Argi dėl to kankintis šitaip baisiai verta,
Mums ši naktis – likimo dovana.
Saldžioj nakty bučiuoju tavo veidą,
Kuriuo nuslinko ašara žvarbi.
Užmiršk prašau, kas mus abu lig šiol taip žeidė,
Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi.
Užmiršk prašau, kas mus abu lig šiol taip žeidė,
Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi.
Užmiršk prašau, kas mus abu lig šiol taip žeidė,
Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi.
