Karaokė:
Patruliai – Meilės per daug nebūna
Stoty už restorano baro
Stovėjo miesto pažiba
Ir kvietė lyg bites nektaro
Barmeno Beno šypsena
Gražuolio ūsai kaip husaro
Merginų alpdavo pulkai
O Benas imdavo gitarą
Ir uždainuodavo linksmai
Pried.
Meilės niekada per daug nebūna
Ji – tarytum dykumoj vanduo
Ir kada aistros banga užgriūna
Supranti širdy dar ne ruduo
Bet vieną vakarą prie baro
Prisėdo tyliai mergina
O Benas seną giesmę varo:
“Kuo Jūs vardu? A Jūs viena?”
Ak dovanokit, Benjaminai,
Esu studentė Marija,
Girdėjau, kad visi Jus žino,
O aš, atleiskite, deja…
Pried.
Meilės niekada per daug nebūna
Ji – tarytum dykumoj vanduo
Ir kada aistros banga užgriūna
Supranti širdy dar ne ruduo
Ištraukęs “Kosmoso” pakelį,
Jis užsirūkė išdidžiai:
Kokia juokinga, Jūs, panele,
Tačiau išėjo atvirkščiai
Kai nelauktai žiedais gegužio
Pražydo meilė širdyje
Ir jau savaitę miestas ūžė
Suvystė Beną Marija
Pried.
Meilės niekada per daug nebūna
Ji – tarytum dykumoj vanduo
Ir kada aistros banga užgriūna
Supranti širdy dar ne ruduo
Visi spėliojo kaip pašėlę
Kada barmenas ją pames,
O Benas ėmė ir iškėlė
Miestelio amžiaus vestuves.
Pried.
Meilės niekada per daug nebūna
Ji – tarytum dykumoj vanduo
Ir kada aistros banga užgriūna
Supranti širdy dar ne ruduo
Tikras jausmas visada nekviestas
Ir ateis neklausdamas tavęs,
Tris paras lingavo visas miestas
Per barmeno Beno vestuves…
Tris paras lingavo visas miestas
Per barmeno Beno vestuves…
