Noriu žinot (Soliaris, Greta)

Greta:
Sukroviau tikėjimą į savo lagaminus,
Sudėjau gyvenimą, maniau, tokio nebebus.
Norėjau nebekentėt, norėjau nebemylėt,
Galėjau tik neskubėt, bet jau per vėlu, per vėlu…

Noriu žinot, ką tu jautei, kai išėjau be minties sugrįžti.
Noriu žinot, ką tu jautei, kai palikau be vilties sugrįžti.

Soliaris:
Ištryniau tik žinutes, jose laimės neradau.
Norėjau, tačiau tavęs ištrinti nepajėgiau…
Sakyk, ar matyt sunku, sakyk ar žinot sunku,
Kad griūna pasaulis man, kad jau per vėlu, per vėlu?..

Noriu žinot, ką tu jautei, kai išėjai be minties sugrįžti.
Noriu žinot, ką tu jautei, kai palikai be vilties sugrįžti.

Greta:
Bet nubudau iš nevilties, bet pakilau iš nebūties,
Bet sugrįžau iš tamsios nakties ir vėl prašau tavęs:
Leiski mylėt ir vėl karštai, leiski tikėt tavim šventai,
Leiski gyvent ir vėl aklai tik tavo glėbyje…

Sel:
Aš taip norėčiau žinoti, kur tu,
Pamirštu spalvą tavo akių.
Aš taip norėčiau sutikti saulę su tavim,
Aš taip norėčiau būti tavo viltim.

Galbūt tai jūra, galbūt žvaigždės, galbūt aukščiau,
Galbūt tai mano sapnai, kuriuos aš pamiršau.
Turbūt tai viskas, ko aš noriu ar ką aš jaučiu,
Ko laukiu aš, kuo aš gyvenu, gyvenu…

Noriu žinot, ką tu jauti, kai sugrįžau be minties išeiti.
Noriu žinot, ką tu jauti, kai atėjau niekad nepalikti.

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 9.8/10 (8 votes cast)

Tu neturėsi manęs

Kai užsimerkia diena ir mus paslepia tamsa,
Tu pakloji lovą ir nusirengi visa,
Neduok dieve, pagalvoji, jeigu tavo mama
Sužinotų, ką dabar daro jos dukra.
Vaiksytėj šalia savęs
Suguldydavai nuo ašarų šlapias lėles,
Dabar po antklode glaudi mane,
Apkabini savo dar vaikiška ranka.

Tu jauti tą patį ką ir aš jaučiu,
Mes bėgame abu nuo tų minčių,
Kad vis vien laimė amžinai nesitęs,
Tu neturėsi manęs, aš neturėsiu tavęs.

Tu pabučiuoji mane, o aš jaučiu delne
Laukinę tavo širdį jaunam kūne,
Tu taip arti prie manęs, mes taip toli nuo namų,
Mes tiktai dviese ir mums labai ramu.
Tavo skruostai dega, o ant piršto miega
Mano dovanotas sidabro žiedas,
Tu užmiegi, o aš žiūriu į lubas,
Negaliu patikėt, kad guliu šalia tavęs

Tu jauti tą patį ką ir aš jaučiu,
Mes bėgame abu nuo tų minčių,
Kad vis vien laimė amžinai nesitęs,
Tu neturėsi manęs, aš neturėsiu tavęs.

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Tik

Tūkstantis dienų kaip aš tavęs nemačiau
Todėl šį laišką išprotėjusioj galvoj rašau
Plunksna sukasi ratu paišydama daug raidžių
Būtų įdomu sužinoti kur gi tu..
Kur esi ką veiki kam savo meilę dalini
vaikystė liko jau kažkur toli praeity
Ar dar atsimeni mane nes aš tavęs nepamiršau
Todėl šį laišką išprotėjusioj galvoj rašau..

Naktimis mintimis bėgu iš čia
Kad užmiršt prisimint tai ko nėra
Saulėtais takais spinduliais karštais
Jūra žydra ašara sūria..
Leisk dar kartą pažvelgt į lūpas
Leisk dar kartą pažvelgti į akis žydras
Nebesuprantu kur žemė išprotėjusi sukas
Tik ne taip ir ne ten nes nerandu tavęs..

Tai tiktai tušti sapnai
Mūsų dienos mūsų naktys baigės
Bėgs toli nebegrįš amžinai
Mano meilė tau pasibaigus..

Kažkas tave myli kažkas nekenčia
Kažkas priima koks esi kažkas pasikeisti verčia
Žmogus laimingas mano supratimu
Netgi galingas mano suvokimu kada dvasiškai turtingas
Mums džiaugsmą dovanoja ne aplinka, o mūsų požiūris į ją
Ši tiesa ne mano išgalvota garbių žmonių teorijom išvedžiota
Jokio blefo visagalio laiko sudėliota.

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 3.0/10 (1 vote cast)

Ten, kur sapnai

Tai buvo vasara karšta, linksma, nerūpestinga
Geriausias draugas, pakvietimai du
Mes kilome dangoraižio liftu į aukštą dangų
Smagiai praleisti laiko tarp kitų linksmybės angelų

„Sobieski Uogos“, gražios moterys, trankus electro
Aš pasuku link stalo nešinas žetonu apvaliu
Statau iš karto viską ant laimingo skaičiaus
Fortūna šypsosi, šią naktį aš laimiu

Staiga aš pajaučiu ko niekada dar nebuvau pajautęs
Lyg nerimą, gal karštį, žodžiais atkartoti negaliu
Pasukdamas akis žiūriu šiek tiek į kairę
Akimirksniu aš viską šiąnakt suprantu

Aukšta, graži kaip pasakoj, ilgi plaukai, smailutė nosis
Jos šypsena sustato viską į savas vietas
Aš netikėjau meile niekada iš pirmo žvilgsnio
Jaučiu – įstrigo mano širdyje kažkas

Ten, kur sapnai
Skęskim lėtai
Jeigu tik nori
Jeigu svajoji
(x2)

Akimis paglostau kiekvieną jos suknelės klostę
Ji mato – negaliu atplėšt nuo jos akių
Viską atiduočiau už jos plaštakos mostą
Bet jo nelaukdamas aš pats prieinu

Prajuokinu ištaręs filmuose girdėtą frazę:
„Man atrodo, aš jus jau kažkur mačiau“
Jau mano žodžiai davė mūsų pokalbiui pradžią
Mes viens prie kito vis arčiau ir arčiau

Jinai daug juokėsi, o aš labai daug kalbėjau
Supažindinau ją su visais savo draugais
Daug šampano išliejau, man tik vienas rūpėjo:
Ar viena ji čia atėjo, ar su manim ji išeis

Šampano taurė dar ir dar, ir dar viena
Vakarėlis įgavo pasiutusį greitį
Kaip atsidūrėm ant stogo, nepamenu dabar
Nepasakosiu smulkiai, ką mes abu ten veikėm

Ten, kur sapnai
Skęskim lėtai
Jeigu tik nori
Jeigu svajoji
(x2)

Nusileidom į salę, karštis buvo atslūgęs
Į minkštus fotelius ir mes apsikabinę įgriuvom
Mieste jau švito ir visus traukė ant chill out‘o
Tokiais momentais du žmonės pradeda atvirauti

To liūdesio jos akyse aš niekada nepamiršiu
Kai aukso žiedą ji parodė ant bevardžio piršto
Dabar mes grįšim į savo gyvenimus, namus
Nors pavėluotai, bet meilė aplankė mus

Paskutinėm minutėm laikėmės už rankų
Mums ne šešiolika, mes be žodžių viską suprantam
Kad viskas lyg sapnas pasibaigs po šios nakties
Nėra ko verkt ant peties, nėra jokios ateities

Ji atsistojo, pasitaisė plaukus, paėmė rankinuką
Skausmu per širdį kalė tolstantis garsas kulniukų
Mažytis šansas, dar mėginau ją vytis
Išnyko ji kaip sapnas. Mieste nušvito rytas.

Ten, kur sapnai
Skęskim lėtai
Jeigu tik nori
Jeigu svajoji
(x3)

Ten, kur sapnai…

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 10.0/10 (2 votes cast)

Tavo

Gatvių triukšme, žmonių kalbose
Aš girdžiu tave,
Girdžiu artėjant tavo žingsnius,
Tavo žodžius man atneša vėjas neramus.
Paskui tave, paskui save,
Paskui savo jausmus aš einu
Per paslaptingas vietas
Tarp nematytų veidų
Aš tave vejuos ir girdžiu.

Priedainis:
Tavo, tavo balsą girdžiu-u
Tavo šviesą jaučiu – tu dar esi manyje.
Laikas mus vėl grąžino abu-u
Kažkur visai netoli debesų,
Tu dar esi manyje.

Aukštai danguje, jūros dugne
Tu visur esi, savimi užpilama vandens.
Mano naktis, mano mintis tu gyveni jose.
Paskui tave, paskui save,
Paskui savo jausmus
Aš einu
Per paslaptingas vietas
Tarp nematytų veidų
Aš tave vejuos ir girdžiu-u.

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)