Sugalvok man

sugalvok man vakarą su žiburiu
mintį sugalvok tu mano sielai
vieną kartą toks gyvenimas atėjo
kad man žodžių nebėra kalbėt.

lygios mano naktys, lygūs žodžiai
lygūs lyg nupjautas vasarojus
lyg man būtų viskas, o aš nieko
nieko neturėčiau

nesakyk man nieko gero nieko
man nereikia nieko man ir žodžių
lyg atskridęs juodas varnų pulkas
man akis tie žodžiai iškapoja

ar jauti, kaip kalbinu tave, kaip tyliai
kalbinu taip tyliai, taip lyg nekalbu
taip kalbu ,kaip liečia nendrė
nendrė, pučiama į rudenį

tu rasa suvilgyk mano siela
kol išauš, kol užsimerksiu rytdienai
pučia vėjas vakarą link miško
pučia žiburį į kelio pusę.

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 10.0/10 (8 votes cast)

Negrįšiu

Kai triukšmas virsta tyla
Geriu rasą iš tavo delnų
Kai sniegą skandina tamsa
Nedrąsiai pakylu ir išeinu

Negrįšiu. Kaip žmonės negrįžta
Kaip triukšmas rūke vandeniu virsta
Išeisiu. Kaip žmonės išeina
Kaip garsas palieka pamirštą dainą

Kartais, kai noriu sudegt
Man neleidžia tavo dangus
Kartais, kai noriu kalbėt
Žodžius nuplauna lietus

Negrįšiu. Kaip žmonės negrįžta
Kaip triukšmas rūke vandeniu virsta
Išeisiu. Kaip žmonės išeina
Kaip garsas palieka pamirštą dainą

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 9.5/10 (18 votes cast)

Raudoni vakarai

Mano saujoj dūzgia bitės, tavo plaučiuose vanduo,
Mano saujoj gesta rytas, liūdnas kaip kareivio šuo.
Mano rankos žvyro pilnos, mala sniegą debesų,
Verkia, rauda mano girnos, aš smingu tau ant pečių.

Aš atgulsiu, tu pareisi,
Bus raudoni vakarai.
Priešas trauksis, viskas keisis,
Mano Lietuva bedale, ar bijai?

Pūgos kilo trečią kartą, krito bitės iš delnų,
Gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų.
Visą naktį skundės liepoms aimanuojantys beržai,
Kraujo raudoniu užlieti mūsų pustuščiai namai.

Man atgulus nesugrįžai,
Kur raudoni vakarai.
Tuščio kelio tuščias kryžius.
Mano Lietuva bedale, ar bijai?

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 9.7/10 (120 votes cast)